Mokykliniai kostiumėliai

20 Nov

Mada, tai neatsiejamas dvidešimt pirmo amžiaus reiškinys. Kuomet atsirado rūbai, žmonės norėjo būti madingi. Seniau tai buvo netgi privilegija, ne visi galėjo savo drapanas iškeisti į spalvingus ir gražius apdarus. Šią teisę turėjo tik pasiturintys ponai ir ponios bei jų vaikai. Laikui bėgant, ši tendencija pradėjo kisti. Leisti sau įsigyti rūbus galėjo beveik visi. Kuri moteris įsivaizduoja save be apsipirkinėjimo? Greičiausiai nebūtų daug teigiamai į šį klausimą atsakančių moterų. Kiekvienas iš mūsų norime būti gražus, išsiskirti iš pilkos minios, atkreipti į save dėmesį ir netgi gražiu apdaru „priversti“ kitos lyties atstovą susižavėti. Rūbai vaidina didelį vaidmenį ir be jų būtume tiesiog primatai, kurie „laksto“ nuogi ar prisidengę kailiu. Aprangą pradėtą skirstyti į įvairias rūšis. Rinktis tikrai yra iš ko, pavyzdžiui marškiniai, mokyklinis kostiumėlis, sijonas ir t.t.

Ne veltui apranga pradėta skirstyti į tam tikrus segmentus. Ar įsivaizduojate, jog ateinate į banką, prieinate prie langelio ir jus aptarnauja darbuotojas, kuris dėvi treningines kelnes ir sportinio kostiumo viršų. Vaizdas tikrai būtų keistas ir tokiai įstaigai nepriimtinas. Paimkime, kad ir priešingą pavyzdį. Per televizorių stebite lengvosios atletikos varžybas. Susirinko daugybė dalyvių ir visi jie dėvi dalykinius drabužius, – marškinius, kostiumines kelnes, kaklaraiščius ir t.t. Tai ne tik būtų keista, tačiau ir ne itin patogu patiems sportininkams. Aprangos skirstymas į segmentus yra būtinas, juk kiekvienas darbas turi savo apdarą, kuris ne tik gražiai dera, bet ir yra tinkamas atitinkamai sričiai. Ne išimtis mokyklos. Jose nuspręsta, kad mokiniai privalo dėvėti nustatytą mokyklinę aprangą. Mokyklinis kostiumėlis suteikia dalykiškumo, solidumo, rimtumo ir be abejo išvaizdos. Juk mokinys yra rimtas pilietis, kuris ateina į mokymo įstaigą semtis žinių, o ne demonstruoti madų.

Nuo mokslų neatsiejama dalis yra žinios. Jas suteikia gerbiami pedagogai, žinių galime semtis iš interneto platybių. Visgi knyga yra vienas seniausių ir patikimiausių informacijos šaltinių. Ji atkeliavo iš gilios senovės ir džiugina mus iki šiol. Ne veltui, visose mokymo įstaigose iki šių dienų, pagrindinis informacijos šaltinis yra knyga. Studentai, moksleiviai, pedagogai, – visi be išimties gilina savo žinias knygose bei vadovėliuose. Knygos iki šiol leidžiamos spaustuvių ir jos gausiai perkamos. Spaustuvės knygos yra paklausios, jomis domisi nuo mažiausio iki didžiausio. Juk tai žinios ir kiekvienas norime būti protingas. Semkimės žinių iš knygų.


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *